marguma

margumà sf. (3^a) 1. margumas, margis: Be nė kokios margumõs nepirk karvės Ds. Prie paslėpsnių yra ir margumõs Ds. 2. strazdana (?): Veido márgumas tepė su uosio plėnėms Kltn. 3. col. margi audeklai, rūbai: Kas liko po motinai margumõs, tai ana visa ir parinko Kb. Va, kiek aš margumõs turiu Dv.